Smurto formos

Smurtas pasireiškia įvairiomis formomis ir net artimiausioje aplinkoje.

Smurtas prieš vaikus

Visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.

Smurto prieš vaikus formos:

Fizinis smurtas – smurtas, sukeliantis skausmą / fizinę žalą vaikui, įskaitant fizines bausmes.

Emocinis (psichologinis) smurtas – nuolatinis emocinis vaiko traumavimas, pavyzdžiui, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę, rodymas, kad vaikas niekam tikęs, nemylimas. Emocinis smurtas sukelia didelę žalą vaiko emocinei raidai.

Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių /  emocinių poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai.

Seksualinis smurtas – vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne.

Informacija parengta naudojantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje pateikta informacija.

Kur galima gauti pagalbą?

Smurtas artimoje aplinkoje

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2011.05.26, Nr. XI-1425) apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą.

Smurtas artimoje aplinkoje – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą, aplinkoje, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Išsamesnę informaciją rasite tinklapyje „Būk stipri“ - http://www.bukstipri.lt/saa-kas-tai/smurto-formos/20

Kur galima gauti pagalbą?

Smurtas prieš pagyvenusius žmones

Smurtas prieš pagyvenusius žmones gali pasireikšti daugelyje vietų, įskaitant pagyvenusio žmogaus namus, šeimos nario namus, socialinės pagalbos / globos ar slaugos namuose. Išnaudoti ar smurtauti prieš pagyvenusius žmones gali tiek pažįstami žmonės (pvz., šeimos nariai, kaimynai, draugai ar globėjai), tiek ir nepažįstami žmonės, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.

Smurtas prieš pagyvenusio žmones gali pasireikšti įvairiomis formomis;

Fizinis smurtas – apima kūno sužalojimą smogiant, stumdant ar trankant; taip pat gali apimti vyresnio amžiaus asmens suvaržymą prieš jo / jos valią, pavyzdžiui, uždarant jį / ją kambaryje ar pririšant prie kėdės ar lovos.

Emocinis smurtas (dar vadinama psichologine prievarta) reiškia, pvz., artimo asmens ar globos namų darbuotojo išsakomi įvairūs skaudinantys asmenį žodžiai, gąsdinimas, grasinimas ar ignoravimas. Draudimas susitikti ir / ar bendrauti su artimais draugais ir giminaičiais yra dar viena emocinės prievartos forma.

Nepriežiūra atsiranda tada, kai šeimos narys / globėjas nesistengia patenkinti vyresnio amžiaus žmogaus poreikių, tokių kaip fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai, tinkama mityba ar neaprūpinimas maisto produktais, reikalingais asmens sveikatai vaistais bei kitomis medicininėmis / slaugos priemonėmis ar neužtikrinimas galimybių naudotis sveikatos priežiūra. Apleidimas reiškia, kad vyresnis suaugęs žmogus, kuriam reikalinga pagalba, paliekamas vienas, neplanuojant jo ar jos priežiūros.

Seksualinė prievarta reiškia, kad globėjas ar kiti asmenys verčia vyresnio amžiaus asmenį stebėti seksualinius veiksmus ar dalyvauti juose.

Finansinis smurtas prieš pagyvenusius žmones pasireiškia nusavinant turtą, pavagiant pinigų ar daiktų. Tai gali būti sąskaitų klastojimas, pensijos ar socialinio draudimo išmokų paėmimas arba asmens kreditinių kortelių ir banko sąskaitų naudojimas be jų leidimo.

Kur galima gauti pagalbą?

Smurtas bendruomenėje

Smurtas bendruomenėje gali būti apibrėžiamas kaip nepažįstamų žmonių smurtinio elgesio tiesioginis ar netiesioginis poveikis asmeniui, šeimai ir visai visuomenei. Tai gali būti – seksualinė prievarta (persekiojimas, priekabiavimas), įsilaužimai / apiplėšimai, žmonių grobimas, šūvių garsai, nusikalstamų grupuočių gaujos, narkotikų prieinamumas ir skirtingų socialinių grupių susiskaldymas (rasinis, tautinis, lyčių, socialinės klasės ir kt.).

Šaltinis: Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics).

Priekabiavimas ir smurtas darbe

Vis dar daug žmonių smurtą įvardija tik kaip fizinį užpuolimą. Smurtas ir priekabiavimas darbe yra toks pat sudėtingas reiškinys kaip ir kitos smurto formos. Tai gali būti apibrėžiama kaip bet koks vieno ar kelių asmenų veiksmas / elgesys, kurio metu kitas asmuo yra skriaudžiamas, jam grasinama, jis yra bauginamas ir / ar užgauliojamas savo darbo vietoje.

Priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti:

  • fiziniu, psichologiniu ir / ar seksualiniu išnaudojimu;
  • neetišku elgesiu (vieną kartą ar sistemingai);
  • nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu.

Šaltiniai:

Valstybinė darbo inspekcija 

Kanados darbuotojų sveikatos ir saugumo centras (angl. Canadian Centre for Occupational Health and Safety)

Smurtas skaitmeninėje erdvėje

Smurtas skaitmeninėje erdvėje – tai bet kokios formos smurtas, kuris nutinka internete. Tai gali nutikti bet kuriame įrenginyje, prijungtame prie interneto tinklo, pavyzdžiui, kompiuteryje, planšetėje, susirašinėjimo teksto žinutėmis platformose, el. laiškuose, interneto pokalbių svetainėse, žaidžiant žaidimus internete, naudojant tiesioginės transliacijos platformas.

Smurto skaitmeninėje erdvėje sąvoka neturėtų būti visiškai atskirta nuo smurto realiame gyvenime, ir pats reiškinys turėtų būti vertintinas kaip smurto realiame gyvenime tąsa. Prieš asmenį gali būti smurtaujama gyvai ir tęsiamas smurtas skaitmeninėje erdvėje, tačiau gali būti smurtaujama ir tik skaitmeninėje erdvėje.

Smurto skaitmeninėje erdvėje formos:

  • Persekiojimas (pvz., įžeidžiančio arba grasinamojo pobūdžio el. laiškai, teksto žinutės – (SMS); įžeidžiantys komentarai; dalijamasis intymiomis adresato nuotraukomis arba vaizdo medžiaga);
  • Priekabiavimas (pvz., nepageidaujami atviro seksualinio turinio el. laiškai, teksto žinutės; netinkamo arba įžeidžiančio turinio medžiaga; siunčiami grasinimai; neapykantą kurstanti kalba);
  • Pornografinės medžiagos rodymas be partnerio sutikimo.

Vaikai dažniau gali patirti šias smurto skaitmeninėje erdvėje formas:

  • Internetinės patyčios – tai bet kokios patyčios (pvz., įžeidinėjimai, šmeižimas, persekiojimas, vaizdų kėlimas ir platinimas), kurios vyksta internete. Šios patyčios gali sekti vaiką visur, kur jis eina, ir kartais jam gali atrodyti, kad nėra pabėgimo ar saugios vietos.
  • Viliojimas – kai kas nors netikra tapatybe bendrauja / stengiasi užmegzti ryšį su vaiku, siekiant prieš jį seksualiai smurtauti, išnaudoti ar parduoti. Vaikai ir jaunuoliai gali būti viliojami skaitmeninėje erdvėje ar gyvai – svetimo asmens arba asmens, kurį pažįsta.
  • Sekstingas – kai kas nors dalinasi seksualiomis, nuogomis ar pusiau nuogomis asmens nuotraukomis videoįrašais pačių ar kitų asmenų, ar siunčia seksualias tekstines žinutes. Smurtu laikoma ir, kai vaikas ar jaunuolis yra spaudžiamas ar verčiamas nusifotografuoti / nusifilmuoti ir atsiųsti šio pobūdžio vaizdus.
  • Seksualinis išnaudojimas – seksualinio smurto rūšis. Kai vaikas yra seksualiai išnaudojamas internete, jis gali būti įtikinėjamas ar verčiamas fotografuoti / filmuoti seksualinio pobūdžio nuotraukas ar vaizdus ar dalyvauti seksualinio pobūdžio pokalbiuose.

 

Vaiko virtualus pasaulis ir rizikos jame


Kur kreiptis pagalbos?

https://www.svarusinternetas.lt/

https://www.draugiskasinternetas.lt/

https://policija.lrv.lt/

https://www.esaugumas.lt/

Naudoti šaltiniai:

Europos lyčių lygybės institutas. 

Nacionalinė žiauraus elgesio su vaikais prevencijos draugija (angl. National Society for the Prevention of Cruelty to Children)

Kas gali nukentėti nuo smurto?

Nukentėti galime kiekvienas. Smurtas gali būti panaudotas prieš bet kurį asmenį - nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, rasės, religijos, etninės ar kultūrinės kilmės. Kartais kiekvienam iš mūsų gali būti sunku patikėti, kad prieš mus smurtaujama. Ypač todėl, kad smurtaujantis asmuo yra mums pažįstamas ar net artimas žmogus, kuris ne visuomet smurtauja – jis gali būti meilus ir dėmesingas.

Dažniausiai yra sunku pripažinti, kad prieš mus smurtaujama, nes mylime ir esame prisirišę prie to žmogaus, todėl ypač sunku įsivaizduoti gyvenimą be jo.

Jeigu kyla baimė suerzinti šį žmogų ir noras įtikti jam, kad jis nesupyktų – galima įtarti, kad tas žmogus smurtauja.

Šis testas padės įvertinti, ar kas nors (vyras / žmona, vaikinas / mergina, draugai ar kiti šeimos nariai) smurtauja prieš tave:

         o ar jauti įtampą ar bijai jo / jos?

         o ar dažnai tave žemina, šaiposi ir verčia tave jaustis niekam tikusiu?

         o ar nuolat tave tikrina, ką darai ir kur eini?

         o ar draudžia bendrauti su kitais šeimos nariais ar draugais?

         o ar mėgina įtikinti, kad niekas tavimi nepatikės, jei pasakysi, kad esi nelaimingas?

         o ar trukdo turėti asmeninių pinigų arba nurodinėja, kam gali ir negali išleisti pinigus? (tinka suaugusiesiems)

         o ar atsisako tau padėti, kai prašau pagalbos?

         o ar bijai su juo nesutikti ar pasakyti jam „ne“?

         o ar sako kitiems žmonėms, kad tu dažnai prisigalvoji „nebūtų dalykų“ ir esi emociškai nestabilus?

         o ar gąsdina ir žeidžia agresyviais veiksmais (pvz., daužo, laužo, mėto daiktus; laužo ar atima būtinas pagalbos priemones negaliai; užrakina jus; pavojingai vairuoja norėdamas išgąsdinti)?

         o ar spaudžia, verčia jėga ar gudrumu užsiimti seksualine veikla, nors to nenorite?

         o ar reikalauja, kad pas gydytojus niekada neitum be jo / - os?

         o ar grasina atimti vaikus (tik suaugusiesiems)?

         o ar baugina, kad niekas tau nepadės, jeigu nutrauksi santykius su juo / ja?

         o ar grasina patalpinti socialinės globos įstaigose?

         o ar grasina sužaloti, kai pasakai, kad nori nutraukti santykius?

         o ar tavo vaikai yra girdėję, matę jo / -os ar patys nukentėję nuo smurto?

Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakei „taip“, vadinasi su tavimi elgiamasi netinkamai arba smurtaujama. Jei nesijauti saugiai, nėra pagarbos ir rūpesčio, vadinasi kažkas negerai.

Nekaltink savęs dėl smurto. Tiesiog kitas žmogus elgiasi neleistinai. Turi teisę jaustis saugus ir gyventi be baimės. Kreipkis pagalbos!

Kur galima gauti pagalbą?

Norite padėti?

Išklausykite, pasiūlykite paramą, tačiau neverskite rinktis, nesmerkite, pagalvokite apie saugumą ir patarkite kreiptis pagalbos

Smurto prevencijos programos tinklapis sukurtas ir atnaujinamas projekto "Kompleksinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams), ir jų šeimos nariams" finansuojamo LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.